Naudinga informacija
Žemėlapis
Orai
Pramogos Vilniuje
Naujienos
Apie Vilnių
Lietuvos Respublikos sostinė yra VILNIUS. Tai didžiausias šalies miestas. 2001 metų duomenimis, Vilniuje gyvena 542 287 žmonių: 57,8% yra lietuviai, 18,7% lenkai, 14% rusai, 4% baltarusiai, 0,5% žydai. Likę 5% yra kitų tautybių atstovai.
Vilniaus plotas – 392 kvadratiniai kilometrai. 20,2% yra užstatyta, o likusi dalis yra želdiniai (43,9%) ir vandenys (2,1%). Vilniaus apskritis tai Vilniaus, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės rajonai, iš viso – 965 000 ha.
Vilniaus istorinis centras, senamiestis, yra vienas didžiausių Rytų Europoje (360 ha). Čia vertingiausias istorijos ir kultūros paveldas. Senamiesčio pastatai – jų apie 1,5 tūkstančio – yra išlikę iš pačių įvairiausių amžių, čia persipina visi Europos architektūros stiliai. Nors Vilnius vadinamas baroko miestu, rasite pastatų ir iš gotikos, renesanso, klasicizmo bei jugendstiliaus epochų. Pagrindiniai miesto akcentai, simbolizuojantys sostinę, yra Gedimino pilis ir Arkikatedros aikštė. Jie lyg vartai į istorinį sostinės centrą. Dėl savo unikalumo 1994 m. Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Vilnius taip pat yra didžiausias Lietuvos administracinis centras. Čia veikia svarbiausi politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai centrai. (www.vilnius.lt)
Keliavimas dviračiais
Lietuvos sostinės dvasią giliau pajusit keliaudami dviračiais. Kalnais kelneliais jūs lengvai pasieksite Belmontą. (www.belmontas.lt), Verkių regioninį parką, kuriame yra kryžiaus kelias-Vilniaus kalvarijos (http://vilnius.lcn.lt/sventoves/kalvarijos/) bei Pavilnių regioninį parką (www.pavilniai-verkiai.lt) Verta pamatyti ir Vilniaus universiteto botanikos sodą (www.botanikos-sodas.vu.lt)
Lankytinos vietos
Vilniaus senamiestis yra istorinis miesto centras. XVI a. jį juosė gynybinė miesto siena. Centre stovėjo didžiulis pilių kompleksas, jį sudarė Aukštutinė ir Žemutinė pilys, Valdovų rūmai, Katedra, Vyskupų namai ir kiti statiniai. Miestiečių gyvenimas virė Rotušės aikštėje ir aplinkinėse gatvelėse. Čia buvo įsikūrę amatininkų cechai, parduotuvėlės, pirklių namai, didikų rūmai. Už sienos esantys pastatai ir gatvės sudarė priemiesčius.
Šiandien tokį vaizdą galime atkurti tik vaizduotėje… Klaidžiodami senamiesčio gatvelėmis, skverais, aikštėmis galime pajusti gyvą senojo miesto dvasią, pamatyti autentiškus pastatus ar jų fragmentus.
Geriau susipažinti su senuoju Vilniumi Jums padės miesto gidai ir turizmo informacijos centrai, kuriuose gausite nemokamą senamiesčio žemėlapį, brošiūrą apie lankytinas vietas. O jei norite pažinti Vilnių savarankiškai, siūlome išbandyti šį maršrutą.
Vilniaus Arkikatedra bazilika
Manoma, kad pirmoji Katedra buvo pastatyta pagoniškos šventyklos vietoje Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštui 1251 m. paminėti. Vėliau Katedra buvo daug kartų perstatoma, todėl iki šių dienų yra išlikę įvairių stilių fragmentų. Klasicistiniai bažnyčios bruožai – XVIII a. pabaigos garsaus architekto L.Stuokos-Gucevičiaus projekto rezultatas.
Pastato interjere gausu vertingų freskų, paveikslų, skulptūrų, antkapinių paminklų. Katedros požemiuose yra seniausia Lietuvoje freska (XIV a. pab.), vaizduojanti Kristaus nukryžiavimą. Šv. Kazimiero koplyčia garsėja daugybe freskų, dekoratyvinių lipdinių ir skulptūrų – tai vienas vertingiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Lietuvoje. Joje ilsisi Lietuvos globėjo Didžiojo kunigaikščio Šv. Kazimiero palaikai.
Arkikatedros varpinė
Varpinė stovi ant Vilniaus žemutinės pilies gynybinės sienos bokšto liekanų. Manoma, kad apvalioji gynybinio bokšto dalis išmūryta XIV a. antroje pusėje, vėliau bokštas tapo varpine. XVII a. joje įrengtas laikrodis. Dabartinį vaizdą varpinė įgijo XIX a. pradžioje, jos aukštis – 57 m.
Aukštutinės pilies Gedimino bokštas
Ant 48 m. aukščio kalvos stovintis bokštas, vadinamas miesto įkūrėjo Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu, yra tapęs Vilniaus simboliu. Ant pilies kalno žmonių gyventa jau V–VI amžiuje. X–IV a. pabaigoje čia stovėjo pilis, paskutinį kartą perstatyta Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikais. Pilį supo gynybinė siena su trimis bokštais ir įvažiavimo vartais. Iš kadaise galingos pilies liko vakarinis (Gedimino) pilies bokštas, rūmus ir pilį supusios gynybinės sienos liekanos. Pilies bokšte įrengta ekspozicija, atspindinti Vilniaus pilių istoriją. Bokšto viršuje įrengta puiki miesto apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria kvapą gniaužianti miesto panorma.
Nacionalinis muziejus
Muziejus įsikūręs arsenalo, kurio Šiaurės vakarų siena sutampa su buvusia pilies gynybine siena, patalpose. Šiame pastate slypi daugelio architektūrinių stilių fragmentai, pradedant gotikiniais rūsiais ir baigiant klasikiniu fasadu. Nuo 2000 metų viename iš muziejaus pastatų veikia atnaujinta archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“.
Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis
Tai vienas įspūdingiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių akcentų.
Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV–XVI a. sandūroje, yra žymiausias ir žaviausias vėlyvosios gotikos pastatas Lietuvoje. Pastatyta iš 33 profilių paprasto molio plytų, ji stebina stačiusių meistrų drąsa ir sumanumu. Pasak legendos, susižavėtas bažnyčios grožio, Napoleonas norėjo ją ant delno nusinešti į Paryžių.
Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino (Bernardinų) bažnyčia, statyta XV a. pabaigoje, yra vienas didžiausių gotikinių sakralinių pastatų Lietuvoje. Vėliau bažnyčia buvo įjungta į miesto gynybinę sistemą, joje yra ire gynybiniai bokštai, ire šaudymo angos. Po XVI–XVII a. perstatinėjimų, bažnyčia įgavo renesanso ir baroko stiliaus bruožų. Šiuo metu bažnyčia restauruojama, čia vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.
Vilniaus universitetas
Visą kvartalą tarp Šv. Jono, Skapo, Universiteto gatvių užimantis Vilniaus universitetas – tai gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo stilių pastatų ansamblis. Jis garsėja dvylika uždarų kiemų, Šv. Jonų bažnyčia (XIV–XVIII a.) ir aukščiausia miesto varpine (XVII–XVIII a.). Vilniaus universitetas yra vienas seniausių Rytų Europoje. Universitetas prasidėjo nuo kolegijos, kurią įsteigė Jėzuitų ordinas, atvykęs į Lietuvą kovoti su plintančia reformacija. 1579 m. Lietuvos-Lenkijos karaliaus Stepono Batoro nurodymu kolegija reorganizuota į universitetą. Universiteto bibliotekoje, įkurtoje 1570 m., saugomos ypač turtingos senų ir retų leidinių, pirmųjų spausdintų knygų ir kartografijos kolekcijos.
Rotušė
Pirmoji Rotušė šioje vietoje buvo pastatyta jau XV a. Joje buvo įsikūręs magistratas, posėdžiavo teismas, čia buvo saugomas iždas, archyvas, ginklai. Dabartinė Rotušė pastatyta XVIII a. pabaigoje pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Rotušės aikštė visada buvo ekonominis, administracinis ir visuomeninis miesto centras. Į aikštę vedė svarbūs prekybiniai keliai, vėliau virtę miesto gatvėmis.
Aušros Vartai
Aušros vartai – vieninteliai likę iš buvusių dešimties Vilniaus miesto gynybinės sienos vartų. Jie buvo pastatyti 1514 m. Tai trijų aukštų renesansinis statinys, pirmame jo aukšte buvo įvažiavimas su pakeliamu tiltu per gynybinį griovį. Iš miesto pusės, viršutinėse vartų patalpose, buvo įrengta medinė koplyčia. Po rekonstrukcijos 1829 m. Aušros vartų koplyčia įgavo vėlyvojo klasicizmo formas. Koplyčioje saugomas stebuklingų galių turintis Dievo Motinos paveikslas – vienas žymiausių renesansinės tapybos kūrinių Lietuvoje. Paveikslas nutapytas XVII a. pradžioje, dailininkas nežinomas.
Vilniaus gynybinės sienos Bastėja
Bastėja – originalios konstrukcijos renesansinis gynybinis įrenginys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 m. ilgio tuneliu. Bastėja pastatyta XVII a. pirmoje pusėje. Po restauracijos Bastėjoje įrengta gynybinių įtvirtinimų ir ginklų ekspozicija, o nuo jos terasos atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiestį.
